2016/06/30

kambario pokyčiai


kažkada rodžiau jums savo kabarį. nuo to karto viskas šiek tiek pasikeitė - baldų padėtis, mano asmenybė ir interjero detalės. man patinka kambaryje sukurti atitinkamą nuotaiką, įvesti kažkokį stilių, todėl laikas nuo laiko darau čia pertvarkymus. mėgstu paprastumą, todėl mano kambaryje nėra nei mergaitiško su rožytėmis, nei perspausto urbanistinio stiliaus. viskas atitinka mane. 

čia pilna knygų, jų dar daugiau, nei tada, kai dariau praėjusį įrašą. knygos nebetelpa į spintą, todėl atsiranda krūvelių ant grindų, palangių ir komodų. prikaupiau plokštelių, nes jokia moderni aparatūra neatstoja adatos krebždėjimo. baisiai sunkiai, bet kažkiek laiko per metus radau tapybai - baigtų drobių turiu virš trisdešimt (visos jos - chaosas. mama nenori kabint ant sienos. sakė per daug energijos). augalų ir gėlyčių visur, kur telpa. sapnų gaudyklių - keturios. trylika National Geographic numerių, vienas Rolling Stone. ukulelė, kuri dar neturi vardo (akustinė gitara Elizabeta, elektrinė Arabella). turiu (bjaurų) įprotį kabint dalykus ant sienų - bilietėlius, polaroidus, nuotraukas, iškarpas, atvirukus, reprodukcijas. turiu pasikabinus avokado piešinį, nes baisiai mėgstu avokadus. čia pilna nuotraukų, koks tūkstantis, nemeluoju. spausdinu jų daug ir saugau, o kai būnu ne kur nors mieste ar už kameros ir kai atidėlioju darbus, kurių visada pilna, vartau nuotraukų krūveles ir šypsaus, nes su kiekviena nuotrauka išsivynioja šimtai prisiminimų. dar savo kambary gaudau vakarinę saulę. kartais vizitu pamalonina Mazda - tas pūkų kamuolys, rodantis jogos pozas ant krėslo.

o šiaip mano kambarys man kaip starto vieta, vieta, nuo kurios atsispiriu ir išeinu tam, kad grįžčiau jau kitokia (bet grįžčiau). neužsibūnu čia, nes kai užsibūnu, atsiranda kažkoks irzulys, jausmas, lyg švaistyčiau laiką. bet šiaip man čia patinka, jauku. manau, kambarys atspindi asmenybę, gal dėl to čia jaučiuosi gerai.






























Komentarų nėra:

Rašyti komentarą