2016/06/26

įkvėpimas #2: Nicolas Winding Refn, Wes Anderson, FIGTNY, Tom Odell, Harper Lee

lyg ir grįžau. po ilgos pertraukos. kurį laiką neradau nei laiko, nei emocinio stabilumo, kad parašyčiau ką nors rišlaus. galvojau palikt blog'ą, bet paskui prisiminiau, kad kol bent vienas žmogus mane skaito, tol verta rašyti.

o dabar apie dalykus, kurie įkvėpė mane paskutiniu metu.

sunku aprėpti ir gilintis į viską, kai domina daug dalykų - visokios meno formos, literatūra, filmai, muzika, kulinarija, kelionės ir fotografija. todėl dažnai būna taip, kad per visas sritis mėtausi etapais, fazėmis.

mintys

Nicolas Winding Refn žinomas dėl tokių filmų kaip Drive, The Neon Demon, Only God Forgives ir kitų. jis danų režisierius, turintis sutrikimų. vienas jų - daltonizmas, todėl šio režisieriaus filmai dažnai stebina originalia kinematografija, ryškiomis spalvomis. čia - interviu su šiuo režisieriumi. verta pažiūrėti ne tik dėl to, kad įkvepia augti kaip menininkui nesilaikant jokių taisyklių ir kuriant savo unikalų stilių, nepaisant to, kas "normalu", bet ir dėl to, kad įkvepia priimti save tokį, koks esi ir pažvelgti į savo "trūkumus" kitaip - gal tai gali pasitarnauti kaip privalumai?



kinematografija

Wes Anderson - vienas mano mėgstamiausių režisierių. jo stilius labai savitas - tiek istorijos pasakojimo, tiek veikėjų charakterių, tiek filmavimo. scenos išsiskiria idealiai suderintomis spalvomis, dažniausiai pastelinėmis. kiekvienas filmas turi savo spalvinę gamą. dabar tai rašydama prisiminiau Moonrise Kingdom, kur daugiausiai švelniai raudonos, gelsvos ir melsvos, Darjeeling Limited su ryškiai raudona ir švelniai geltona ir Hotel Grand Budapest, su sodria violetine ir rožine. scenos išsiskiria ir tuo, kad dažnai būna idealiai simetriškos. čia - gražūs vaizdai iš Andersono filmų ir tuo pačiu - tos simetrijos įrodymas.



blog'ai

labai prijaučiu minimalizmui, ypatingai madoje ir namų interjere. F*** it... Going to New York! blogas kvėpuoja minimalizmu. čia galiu prisigaudyti idėjų ir gražios nuotraukos tiesiog įkvepia ir atgaivina.



muzika

daug kas girdėję Tom Odell Another Love. ganėtinai nutampyta daina. bet atlikėjas grįžo ir išleido naują albumą - Wrong Crowd. pati nesuprantu, kodėl, bet man baisiai patinka šitas albumas. nemėgstu tipinio pop'so, bet čia kažkas kitokio, kažkoks kitoks pop'sas. klausau ir klausau.


literatūra

neseniai perskaičiau Harper Lee "Nežudyk strazdo giesmininko". ši knyga dažnai būna įtraukta į įvairiausius knygų, kurias būtina perskaityti sąrašus. tokią knygą reikia skaityti, kai tau 12-15 metų, bet vis tiek džiaugiuosi, nes, nors skaitinys lengvas, pasikroviau gerų emocijų ir dar šiek tiek tikėjimo žmonių gerumu.

bet daugiausiai įkvėpimo paskitiniu metu pasisėmiau iš gyvybės aplink - iš Nemuno vandens, kuriame plūduriavau, iš paukščių čiulbesio penktą ryto, iš naktų, kurios pastaruoju metu taip iki galo ir neateina, iš miesto šurmulio, tos gyvasties, niekada nesustojančio virsmo, iš vėjo, kurį jauti besileidžiant dviračiu nuo kalno. vasarą gera.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą