2016/03/28

linksma



mama išvadino mane apsikuitusia ir liepė nebemalt šūdo kai pareiškiau, kad prie Velykų stalo sėdėsiu su treningu. pasiteisinimas "šitas treningas išeiginis" irgi nepadėjo. man sakė, kad keiktis negražu ir negražu pastoviai visiem rodyt fakus. bet man vis tiek linksma. mano veidas vienas didelis spuogas, bet aš nesidažysiu. nes nusprendžiau, kad apseisiu. su makiažu aš atrodau sau absurdiškai. man linksma ir be jo. paskutiniu metu daugiau laiko leidžiu viena. man ir nėra būtinybės kitaip. linksma man ir vienai. bet praėjusias dvi naktis miegojau ne namie. basčiausi tarp Kauno ir Vilniaus. buvo linksma, nors vienu metu tyliai vaikščiojom per sniegą, o kitą kartą pusę šešių ryto apsikabinę nagrinėjom draugystės reikalus garsioj muzikoj ir visiškai nusišnekėjom.

man liūdna, kai pajuntu į sprandą kvėpuojančią grėsmę, kad gal niekada nesukursiu nieko, kas turėtų išliekamą vertę. kai pasijuntu taip, lyg jau septyniolika metų kasčiausi vienoje vietoje. bėgčiau ir niekur nenubėgčiau. kai pradedu bijoti, kad aš nepakankamai gerai - nepakankamai gerai rašau, nepakankamai gerai fotografuoju, filmuoju, piešiu, groju, bendrauju, mokausi ir iš viso būnu.

bet tulpės dygsta lauke šalia visą žiemą pragulėjusio tuščio jogurto indelio tarp geltonų žolių. saulė šviečia, tada nebešviečia ir man linksma. gal vis dėlto užsivilksiu kokią suknelę, kad močiutės nepykdyčiau ir derėčiau prie margų kiaušinių, bet keiksiuos toliau ir fakus rodysiu. gal aš ir nesukursiu nieko reikšmingo. bet vis tiek kursiu. nesustosiu. nebent norėsiu, jei norėsiu, tai tada sustosiu. bet dabar nenoriu. ir man linksma.

2 komentarai: