2016/03/30

įkvėpimas #1: Savannah Brown, James Nachtwey, Abudu, Bertie Gilbert, ŠtukaDu fotografy, Murakami, Munch

viskas šitame blog'e virsta serijomis ir tęsiniais. nežinau, kas vyksta, bet žinau, kad apie įkvėpimą dar norėsiu šnekėti, todėl velniop.

kai nori kurti - visiškai nesvarbu, kokia įmanoma forma - yra dalykų, kurie tave gali paskatinti, kitaip tariant, įkvėpti, ir tie dalykai būna įvairiausių pobūdžių, žanrų ir tipų reiškiniai - gera muzika paskatina piešti, dangaus spalva vakare pastumia parašyti kokią pasaką, o girti rėkavimai ryte kartu su gaidžiais įkvepia eilėraščiui. noriu pasidalinti, kokie žmonės ir kūrėjai (įvykių prisiskaityti galėsit rajono legendose ir šiaip) paskutiniu metu įkvėpė mane.

mintys

buvo laikai, kai žiūrėdavau tuos populiarius youtuber'ius ir visus jų challange'us, tag'us ir panašų šlamštą. tamsūs laikai buvo, bet bent jau anglų pramokau. o dabar tą anglų kalbą naudoju daug naudingiau - stebiu video įrašus žmonių, kurie tikrai turi, ką pasakyti, apie ką priversti pamąstyti. vienas iš tų žmonių - Savannah Brown. per ją atradau ir slam poetry žanrą. tai toks platus ir slidus poezijos žanras, kuriame dažniausiai kalbama apie politines, socialines problemas, diskriminaciją, toleranciją ir panašiai. Savannah Brown kelia visokius video, bet visi panašūs tuo, kad tiesiog verčia jaustis geriau ir stovėti už save. o čia - man patikęs jos eilėraštis.



fotografija

paprastai daugiau dėmesio skirdavau "surežisuotai" fotografijai - planuotiems portretams, darbams fotostudijose. bet dabar labiau domiuosi ir žurnalistine fotografija ir atradau pasaulinio garso fotografą James Nachtwey. nuotraukos labai stiprios ir palieka daug ryškesnį įspūdį, nei bet kokios vestuvinės ar mados bloggerių nuotraukos.





muzika

niekada neklausiau lietuviškos muzikos. bet dabar pradedu atrast žmones, kurie kuria žiauriai gerus darbus ir visiškai nenusileidžia užsienio kūrėjams, kuriuos mėgstu. ir ta pati lietuvių kalba skamba gerai, kas man keista. žodžiu, labai didžiuojuos šitais žmonėmis ir tikiuosi, kad čia dar tik pradžia.


kinematografija

yra didelių šedevrų - tiek trumpametražių filmų, tiek pilno metražo, trumpų filmukų, bet paskutiniu metu mėgstu žiūrėti jaunų ir tik pradedančių kūrėjų darbus. juose būna klišių, būna klaidų, bet taip ir turi būti, nes jie tik pradeda. dažnai tokie pradedantieji daug meistriškiau sugeba nustebinti ir parodyti kažką kitokio, kažką savito, nes yra jauni, ambicingi ir nori kažką pasiekti. vienas jų - Bertie Gilbert. ypatingai man patiko paskutinis trumpametražis jo filmas "Let It Be". paprastas, bet puikus.



blog'ai

šitą turbūt reikėtų priskirti prie fotografijos skirsnio, bet čia aiškinu aš. žodžiu, 1002 fotografija (tarti reikia "štuka du fotografija"). yra gerų nuotraukų. man patinka blogo struktūra - skirstymas į nuotraukas po tris panašios tematikos. patinka tai, kad ten yra mašinų (ir dar motoroleris ir motociklas netgi). graži melsvai violetinė nuotaika ir lenktyninis pavadinimo šriftas. yra ten ir mano veido, nes blogo valdytoja - Greta, su kuria retkarčiai stumiu laiką ir kuriu badass planus. (tik, dalbajobe, turėtum fotkint daugiau ir dažniau, ir eit į visas fotografijos parodas su manim).




literatūra

skaityt norėčiau daugiau, nei man pavyksta, bet aš visko norėčiau daugiau ir daugiau, todėl nieko čia keisto. paskutinius porą metų neimu modernios literatūros, nes ji po daugybės bandymų kelia man didelį nepasitikėjimą. gilinausi į klasiką, į bytnikus, Prarastąją kartą, Sruogą, Binkį ir Škėmą. bet prisiverčiau perskaityti Haruki Murakami išgirtąją "Avies medžioklę" ir prisidėsiu prie visų, ją giriančių. geniali knyga. gal pradžioje kiek ištęsta ir gali gundyti numesti, bet tikrai verta išlaikyti kantrybę iki pat pabaigos. didžiausias absurdas ir fantastika čia puikiai įpinami į kasdienybę ir rutiną. kontrastas ryškus ir nuveda į įdomius istorijos posūkius. tikrai verta dėmesio knyga.

menas

nemintu vien šiuolaikiniu menu. neseniai dariau projektą apie Edvard'ą Munch'ą ir mane sudomino tiek jo biografija, tiek jo menas, kalbant ne vien apie "Šauksmą". jo darbuose labai stipriai juntama sunki, slogi, tamsi emocija. atrodo, kad Munch'o vidiniai demonai kalbėdavo už jį, kai jis kurdavo. tikrai dėmesio vertas menininkas, tiek savo depresijos ir paranojos iškamuota asmenybe, tiek sunkiais, bet stipriais darbais.





4 komentarai:

  1. Šaunuolė, jog paminėjai Munką. Vos prieš keleta mėnesių ieškodama įžymių senovės(? ta prasme, kad ne šiuolaikinio meno) dailininkų. Nekenčiu šiuolaikinio meno. Atradau Munką. Jis mane taip pat sužavėjo savo giliu mąstymu išreikštu jo paties darbuose.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. ačiū. šiaip Munkas simbolizmo ir ekspresionizmo atstovas, kas yra priskiriama moderniajam menui, tai nesusimaišyk. darbai tikrai geri.

      Panaikinti
  2. oo, žiauriai pagirtina, kad perskaitei Avies Medžioklę, pati skaitau dabar ir po truputi suvokiu, kad tai kol kas geriausias mano skaitytas Murakami darbas. o jie visi tikrai geri.

    AtsakytiPanaikinti