2016/02/12

norėjau mokytis prancūzų, o ne rusų



nagrinėjom Eugenijų Oneginą. Tatjanos laišką jam, jei konkrečiai. nedaug trūko, kad alkūnė nuslystų ir trenkčiau veidu į stalą. buvom transe. tragiškai nuobodu. bet tą laišką, pilną "sapnuoju tave" ir "tu man vaideniesi", perskaitėm.

ir tada mokytoja paklausė, ar mergaitės rašytų tokį laišką su tokiais prisipažinimais ir kaip reaguotų berniukai, gavę tokį laišką. visi pabudo. "o, va, čia mano sritis. čia galiu pasireikšt". garsiai juokavo ir iš rimtos patirties diskutavo. spygiausias balsas teigė, kad ne jau, šiais laikais tokių nesąmonių, šitokių apsiseilėjimų niekas nerašo. šiais laikais iš viso nevyksta meilės prisipažinimų. ir ne, jau kas kas, o mergina pirmo žingsnio žengti negali.

aš sėdėjau, leisdama mažiau garso, nei Puškinas nuo sienos, ir lanksčiau laivelį. kaip suknistas Sensėjus girdėjau viską, kiekvieną smulkmeną, kurios autorius, neapdairiai ją paleidęs, įsivaizdavo, kad niekas neišgirdo, ir lengviau atsikvėpė, bet aš girdėjau. ir tuo pačiu visiškai niekas manęs iš tikrųjų nelietė.

jauni, pilni tuščių ambicijų, buki, plėšrūs, betiksliai egzistuojantys, kraštutinumuose gyvenantys paaugliai. jų meilės - rimtos, bet tik jiems taip atrodo. jų problemos - pasaulinio masto, bet tik jiems taip atrodo. meilė. mhm. kalbėjo apie ją lyg apie dalyką, kuris lydi kasdien jau kokius penkerius metus. lyg apie kasdienį, bet kur sutinkamą padarą, ne ką išskirtinesnį, nei popiet ant stalo vis dar stovintis priplėkusios rytinės kavos puodelis, bet vis tiek labai rimtą.

jie - didieji, nenugalimieji ir stipriausieji, bet, turbūt, niekada nesupras, kad niekam jie, po velnių, nerūpi. niekas neturi tikslo jų nugalėti, nes net nėra, su kuo iš viso rungtis. tie audringi, susireikšminę bukagalviai, kurių pasipūtimu tariamai žydi jaunystė.

bet aš norėčiau būti viena iš jų. aš norėčiau būti tokia buka, kaip jie, kad įsivaizduočiau esanti reikšminga. iškentusi mažiausiai tris aikštingas meilės dramas. tokia jauna, o tiek patyrusi, tiek iškentusi. įdomi, nepasiekiama ir paslaptinga. nes jei būčiau tokia kvaila, man neatrodytų, kad aplink daug kvailių. aš nežinočiau, kad aš kvaila. ir aš būčiau labai svarbi.

laivelis išėjo kaip laivelis. o jei tikitės čia žiedinės kompozicijos, tai jis atgulė šalia Bibi saldainio popierėlio mano penale.

2 komentarai:

  1. Džiaugiuos, kad tu ne tokia kaip jie. Ir nepyk, bet tikiuosi, kad tokia ir nebūsi.

    AtsakytiPanaikinti