2016/02/16

muzikiniai atradimai #2


pirmas toks įrašas buvo baisiai seniai. prisiruošiau antram.
mano archyve virš aštuonių šimtų dainų ir visos jos tokios skirtingos. mano nuotaikų diapazonas platus, todėl muzikos irgi. nuo elektroninės iki Mėnulio sonatos, tarp kurių telpa ir rokas, ir repas, ir visokie alternative žanrai. žodžiu, galiu reivint, galiu klausyt majestic, tik apseisiu be how deep is your love.
šiam kartui - labai melancholiška ir rami muzika.

London Grammar





labai labai primena Berlyną. rytus, tuos tris ar keturis, Berlyne. kur mašinos ir žmonės gaudžia visada, kur garsas niekada neišnyksta, o ryte dangus violetinis ir langai aprasoję. keista, nes tada nieko nežinau apie šitą grupę ir nelabai ką buvau girdėjusi. bet tas ryto jausmas labai stiprus.

Daughter






daug žinomesnis reikalas, bet vis tiek negalėjau neįtraukt. šita muzika kažkaip pagimdo tuštumos jausmą, bet priverčia juo grožėtis. visai nesinori nusimesti tos tuštumos ar melancholijos, kaip tik, norisi eiti tik gilyn.

Kodaline







labai primena pavasario vakarus, kai įsileidi į kambarį šalto gaivaus oro.

Tom Rosenthal





Tom Rosenthal tikrai turėtų būti populiaresnis. jo muzika tokia tikra ir paprasta, kai aplink tiek daug netikrų garsų. dainų spalvos man pastelinės.

Bon Iver




jos panašios, liūdnos ir lėtos, bet man labai gražios.


4 komentarai: