2016/01/30

Palo Alto, 2013





"I'm not Bob."

atrodytų, eilinis filmas apie paauglius, bet jis išsiskiria savo kinematografija ir tuo, kad parodo paauglius realiai - laukinius, šaltus ir sunkiai mokančius reikšti šiltus jausmus. vienišus ir jau nebe vaikus, tokius, kurių jau niekas nebesaugo nuo pasaulio.

vystosi kelių paauglių istorijos tuo pačiu metu - Eiprilės, drovios merginos, kuri lanko futbolo treniruotes ir simpatizuoja savo treneriui, Tedžio, kuris trainiojasi gatvėmis, rūko žolę ir kuriam patinka Eiprilė, Fredo, kuris trinasi kartu su Tedžiu ir turi rimtų psichologinių problemų ir Emilės, kuri turėjusi santykių su daugybe vaikinų, bet sako, kad niekada nebuvo įsimylėjusi.

tėvai čia neužima svarbios vietos. paaugliai dar paaugliai amžiumi, bet gyvena savo gyvenimus su savo problemomis. jie neturi jokių idealų, gal dėl to yra tokie pasimetę ir viskas atrodo sudėtinga.

man patinka, kad šiame filme nėra moralų. tie paaugliai nei teisiami, nei palaikomi, jų elgesys neparodomas nei kaip blogas, nei kaip geras. jis tiesiog yra toks. nemoko elgtis vienaip ar kitaip, o meistriškai parodo jausmų painumą - gyveni gražiausius savo metus, leidi laiką su draugais, bet viskas taip šalta. vakarėliai, kur kaip ir linksma, bet tik laikinai. nutilus triukšmui vėl lieki vienas.
namuose mamos žodžiai "Aš tave myliu" panašesni į nuoskaudą, nei į nuoširdų pareiškimą. taip gerai matosi susvetimėjimas ir tvyrantis liūdesys. Tedžio jausmai Eiprilei žmogiški ir šilti, bet jų bendravimas toks keistas ir nenatūralus, nes jie tiesiog nepratę reikšti švelnių jausmų. Fredas keistas ir agresyvus, Eiprilė įsivelia į santykius su stipriai vyresniu treneriu, o Tedis vairuoja girtas. mokytojų moralai nieko nekeičia. šitie žmonės yra tokie, kokie yra.

šitas filmas toks dreamy. jis kokybiškas (kas reta filmų apie paauglius tarpe) ir melancholiškas. kinematografija labai graži, spalvos dera, viskas skamba ir primena sapną. muzika priderinta puikiai. dainos, klausant atskirai, nelabai išskirtinės, bet filme labai tinka prie visos nuotaikos. dar atrodo, kad visi visada rūko ir tai kažkaip paryškina tą filmo nuotaiką. nors filmo biudžetas buvo labai ribotas, to visai nesimato. aktoriai geri, ypatingai Nat Wollf, o pastatymas išskirtinis. ir jokio aiškaus moralo. tai man patinka, nes palieka laisvės pagalvoti pačiam.

tik man patiko mintis "I'm not Bob. And this is not my tunnel." 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą