2015/11/16

abejingumas mums neegzistuoja



taurė gali būti tik pilna arba tik tuščia. jei išgersi pusę, likusią pabaigsiu aš.

vakar vakare užmigau su Bukovskiu. jis vienintelis su manim ir temiega. eilinį kartą many virė gyvenimas ir eilinį kartą jis buvo toks išskirtinai neeilinis. jis neprognozuojamas žvėris. ir vakar jis mane dusino - vien dėl smagumo, jau seniai bebuvo taip daręs.

- tu tik slepi baimę po ta energija.
- puiku, kad tu geriau žinai.
- visi desperatiškai ieško priemonių pabėgt nuo savęs. kitaip patys save suėstų.
- aš nebėgu nuo savęs, mes bėgam kartu.
- kai vieną dieną nebeturėsi, ką veikti, kai nebebus, ką paimt į rankas, kuo užsiimt, tu būsi priversta likt su savim. ir tada suprasi, koks pasaulis supuvęs ir baisus, kokio mėšlo jis pilnas. užgrauši save prisiminimais, ką turėjai padaryti kitaip. kaltė tave suvirškins.
- kai nebeturėsiu, ką veikt, galėsiu ramiai numirti.

tai buvo vakaras, kai sekundei turėjau likti su savimi.

pameni, kai kažkada nustūmei mane nuo dviračio ir aš taip nusibrozdinau koją, kad, atrodė, tai buvo pats baisiausias skausmas, kurį man teko patirti? aš irgi ne. ir neprisimenu, kad būtum atsiprašęs. skaudėjo žiauriai.

- man nepatinka pirkti maistą maximoj. man nepatinka susitikinėti su tetomis, dėdėmis ir pasikėlusiomis pusseserėmis. man nepatinka klausytis apie mokesčių reformas.
- nes tada esi priversta būti mirtingąja, kaip visi žmonės. nepatinka, kai vietoj to, kad reikštum savo intelektą, turi galvoti, ar užteks dviejų litrų pieno, ar ne?
- nekenčiu tavęs.
- myli mane. nes sakau tau tiesą.

nervinausi. grąžiau rankas. nervinausi taip, kad tirtėjo kiekviena ląstelė. o, seniai taip bebuvo... pasiilgau. sadomazochizmas skamba taip poetiškai.

kažkada, kai šokinėjom ant tos kraštutinės ribos, pasakojai, kad gali matyti vien juoda ir balta. bet tada tos spalvos susisluoksniuoja ir pagimdo visas kitas spalvas. kol iki galo neišjausi juodos ir iki galo neišjausi baltos, apie geltoną gali nesvajoti.

jei kada nenorėsi, kad labai skaudėtų, likutį skausmo iškęsiu aš. kad juoda būtų iki galo. mainais už tai, kad išgyvensi džiaugsmą, kurio nesugebėsiu pakelti aš. kad balta būtų iki galo.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą