2015/09/08

iš dienoraščių



2015/08/23
1:11
kai purčiau pievon mėlynos spalvos, tokios mėlynos, kuri tobulai susišaukia su ryškiai oranžine, nors šis derinys ir niekur netinka, staltiesę, nulaistytą melionių prieskonio degtine ir apdrabstytą riebiais naminių šašlykų trupiniais man virš galvos tobulai tobulai giedrame danguje žibėjo paukščių takas, taip ryškiai, kaip tik rugpjūtį gali.

poetiška? be proto, manyčiau, be proto.

2015/09/04
2:26
ta laisvė tokia saldi ir tokia nepakartojama, vien įsivaizduoti tą jausmą kad esi visiškai niekam neįsipareigojęs - jokiai mokyklai, jokiam darbui, jokiems mokesčiams, jokiai suknistai rutinai - tik savo sąžinei ir gali gyventi po atviru dangumi su keistais žmonėmis mylėdamas gamtą ir mylimas gamtos tol, kol nieko neskriaudi ir neskaudini. ir visas gyvenimas tada didelis atradimas.

man tai skamba kaip nereali, meniška, nuostabi svajonė. nes aš jau seniai seniai pavargau nuo visų "pareigų", "privalai", "žinok ne tik savo teises bet ir pareigas", "gali", "negali", "dera", "dera", "įvaizdis", "garbė" ir vėl "pareiga". šūdai. to nėra, viso to nėra. tėra iliuzijos, gerai įkaltos kiekvienam, tiesiog iliuzijos, įsigėrusios į kraują ir plukdomos nuo sekundės kai įkvepi pirmą kartą iki sekundės kai iškvepi paskutinįjį. bet žmogaus prigimtis juk žmogiška, ne mašiniška, po velnių. mes gimėm nuogi dangui, visada besimainančiam, nuogi gimėm kiekvienai augalo lapelio briaunai, kiekvienam lapės kailio plaukeliui ir kiekvienam kubiniam rudens ryto miglos centimetrui, o ne pareigai ir teisei.

2015/09/06
21:03
jei aš norėsiu kvėpuoti, jei norėsiu bastytis, trankytis ir ieškoti, aš prisiekiu, kad taip ir darysiu. žinau, kad išpildyti tokį pažadą be proto sunku, bet jei aš išdrįsiu nugęsinti norą, sklindantį iš sielos, kuris geriausiai identifikuoja, kad dar turiu gyvybės, jei tik grįsiu nepaklausyti savęs, tai bus diena kai oficialiai įstosiu į mėmių, gimusių tam, kad mirtų, klubą. pavojus didelis.

1 komentaras:

  1. čia laikas būtų būtent dienos ar vakaro

    AtsakytiPanaikinti