2015/07/01

paieškos


aš noriu sutikti įdomius žmones. tokius, kurie turėtų minčių, lipančių viena per kitą, nespėjančių pasiekti burnos, besisluoksniuojančių, pilni idėjų, siekiantys naujų atradimų, nors bagažas ir taip jau toli gražu ne tuščias, tokius, kurie nemiegotų, nelauktų, kol gražiausi metai praeis pro nosį, tokius, kurie nebūtų abejingi gyvenimo grožiui, kurie atrastų jį ir pačioj mažiausioj smulkmenoj, kurie negaištų, būtų nerūpestingi, nesuvaržyti baimių dėl ateities ar praeities, ne gyvenantys prisiminimais, o trokštantys kurti naujus. kurti, kurti, kurti, atrasti, pažinti, įkvėpti, GYVENTI.

aplink mane snaudulys. žiemą - nes šalta, vasarą - nes karšta, pavasarį ir rudenį - ai, tiesiog pereinamas laikotarpis. žmonės aplink mane miega savo pasistatytuose rėmuose. abejingi viskam jie plaukia pasroviui vis sumurmėdami "aš ne toks, kaip visi". ir tai būna melas, kuriuo nė jie patys netiki. išskirtinumas madoj, su savais mados klyksmais, prie kurių reikia taikytis, jei nori būti užskaitytas kaip "kitoks". iš tumblr mergaitės sklinda vien nuviliantys atodūsiai sumišę su abejingumu, pasipasakojimai apie naują drabužį, peržiūrėtą serialą, follower'ių skaičiaus pokytį. ne čia yra gyvenimas. noriu kalbėtis su tais nusmurgėliais ar niekuo neišsiskiriančiais iš išvaizdos. yra žmonių blankių iš lauko, bet viduj jie ne tik kad žydi, jie sproginėja ir šaukia, verkia iš laimės ir juokias iš baimės, ir tai ir yra svarbiausia - gyvenimas, kuris dabar neapleidęs tik vienetų. štai ko ieškau - gyvųjų, su dar nespėjusia nužydėti siela (kai kurie pumpurai nukrinta nė nesubrendę).

gal per stipriai įsimylėjau filmų scenas ir knygų puslapius, galbūt noriu neįmanomo - kad žmonės gyventų mano sukurtam pasauly. bet vis vien nesugebu įtikėti, kad pasauly aš tokia viena. netikiu, kad nėr pasauly kito tokio per daug įsijautusio kaip aš. kad tik tektų laimė vienas kitą sutikti...

"Mane tiesiog stebina tavo šitas blaškymasis amžinas" - mano mamos žodžiai man. o, mama, teks mokytis susitaikyti, nes blaškytis aš planuoju dar ilgai.

4 komentarai:

  1. Labai Tau ačiū, kad rašai. Tu mane labai įkvepi. Apskritai, įkvepi tikėt savim, kurti, skaityti, domėtis viskuo. Įkvepi nebūti tokiai, kaip visi. Daugelis šiais laikais tikrai yra tušti žmonės, gaila, kad tenka gyventi tokių žmonių aplinkoje ir uždaryti savyje svajones, idėjas, atradimus. Visgi, ir aš tikiu, kad yra daugiau tokių, kurie turi tvirtą nuomonę, daug idėjų, nebijo apie jas kalbėti. Noriu ir pati tokia būti. Noriu ir aš sutikti tokius nuostabius ir įdomius žmones. Noriu, kad siela vėl žydėtų, kaip kad žydėjo anksčiau. Kad ir kaip bebūtų, nuoširdžiai tikiuosi, kad sutiksi tokių kūrybingų žmonių. :) sėkmės toliau Tau kuriant ir rašant! :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. ačiū už tokius žodžius, dabar jie ir mano užrašų knygelėje. tikrai nudžiuginai ir kažkaip keistai sujaudinai. tiesiog darau tai, kas man patinka, o jei tai ir kitiems suteikia bent kažkiek džiaugsmo, spyriuosi dar toliau. tikiu, kad sutiksim tuos žmones ir linkiu, kad žydėtum ir jau niekada nebesustotum.

      Panaikinti