2015/06/08

prasidėjo gyvenimas.



jaučiausi kaip mažas vaikas, priskretęs prie vyresniojo brolio, norintis būti kaip jis, erzinantis, kai su nesuvaldoma šypsena akyse visa savo siela stengiausi sugerti viską, kas tuomet buvo aplink - temstantys debesys virš galvos, pavasario atgarsių prisigėrusi vėsa, už nugaros susirinkę gražūs studentai ir vyresni žmonės (ne mažiau gražūs), geriantys alų, ant mūsų staliuko stovintys uogų kokteiliai, įsirežiančios tokios geros muzikos vibracijos, banguojančios iš garsiakalbių visai čia pat ir, svarbiausia, tokią teigiamą, uždegančią, nuoširdžią ir išpuoselėtą energiją spinduliuojantys muzikantai ant scenos.

o, kaip jie grojo, kaip jie dainavo ir kaip jie mane stebino. besiplakantys akordai ir aiškios atskiros elektrinių gitarų natos, drebinantis bosas, trankūs būgnai su lėkščių griaustiniais ir lakoniškomis vilnimis, sodrūs vokalistų balsai ir jų išliejamos aukštos natos. odiniai mielai besišypsančių ir arogantiškų vokalistų švarkai, bosistai, taip nuoširdžiai šokantys po sceną arba besitaškantys prakaitu nusivilkę marškinėlius, įsijautę galvas purtantys, plaukus apsivynioję turbanais arba gražiai įraudę būgnininkai ir dar vienas kuklus gitaristas su ritminiu stratokasteriu. sintezatorius miklių raumeningų rankų dėka skleidžiantis roko ritmus, bet vis vien primenantis disco laikus, nes jis juk, visgi, sintezatorius. aptemptos kelnės, odinės striukės, susiglamžę iš kažkur ištraukti marškinėliai su neaiškiais užrašais ir platūs marškinėliai be rankovių, tik dar labiau išryškinantys raumeningus kūnus. cigarečių dūmai, nerūpestingas juokas, mergaitės ryškiais plaukais ir storapadžiais batais, berniukai juodais drabužiais ir tvirtomis rankomis, apglėbusiomis mergaites. ore įsigėręs jaunatviškas nerūpestingumas, besisklaidanti šiluma, ryškios melsvos ir rausvos scenos lempos ir sustojęs laikas.

mano krauju tekėjo muzika ir aš vis greičiau plakančia širdim norėjau padidinti spaudimą, bet, ak, tai buvo beprasmiška, nevaldoma, nekontroliuojama. muzika būtų tekėjusi kaip ir anksčiau, net jei būčiau persipjovusi venas.

o, jei tik tu būtum buvęs ten, gal būtum pirštais užmerkęs mano vokus, gal būtum supratęs, kad tai viskas, kuo aš noriu gyvent.

3 komentarai: