2015/06/19

pasiekimai



šiandien išsiskleidė pirmas mano gėlės žiedelis. mažas, sotus ir geltonas.

šiandien kai sėdėjau lauke panardinus kojas šlapiuose akmenyse man ant nuogo peties nutūpė kopūstinukas. sekundei, ne daugiau, bet tai sekundei poilsio jis pasirinko mane.

šiandien mano sesuo manęs neaprėkė. aš ją netgi kutenau, o ji dainavo man bitlų "Yesterday".

vakar liečiau tylaus lyg išmirusio senamiesčio sieną su nauju grafičiu. ji paglostė man žandą.

vakar patikėjau, kad menas dar gyvas kaip niekad kai paspringau juo parklupusi vidury meno galerijos (prakeiktas sovietinių laikų kilimas).

vakar uodžiau mėlynas rožes, kurių kvapas priminė melionus ir žvaigždutės formos auksinius blizgučius.

užvakar dusau nuo karščio, bet juk tai tas karštis, kurio taip troškau visus metus. dusinantys, bet tokie saldūs bučiniai.

užvakar mačiau geltonas padavėjo akis, kurios taip dėrėjo prie jo grėsmingų garbanų.

užvakar raudona saulė glamonėjo tuščią žalio stiklo butelį ant mano stalo ir ant sienos krito vaivorykštės. palaisčiau, bet naujų neišaugo.

dabar patikėjau akimirkos grožiu.

2015/06/17

Moonrise Kingdom, 2012



"We're in love. We just want to be together. What's wrong with that?"

koks gražus filmas! čia kitas pasaulis. na, gal tiesiog kitas laikotarpis, bet atrodo lyg kitas pasaulis. toks pastelinis, gražus, mielas, jaukus, bet ne per saldus. čia vyksta iškylos, stovyklavimai, sukasi plokštelės, šiugžda pasakų knygų puslapiai, bet trankosi ir žaibai, pykstasi tėvai ir egzistuoja socialinės tarnybos darbuotojos.

veiksmas vyksta septintojo dešimtmečio Anglijoje. Siuzė - keistuolė šeimoje, kurios niekas nesupranta. ji susirašinėja laiškais su Semu. vėliau ji pabėga iš namų, susitarusi su juo susitikti ir jie kartu slapstosi nuo Siuzės šeimos, Semo skautų stovyklos vado ir kitų, sukilusių ant kojų tam, kad rastų pabėgėlius ir juos išskirtų.

pastatymas toks neįprastas ir užburiantis. įtraukia ir aplinka, ir daiktai, ir spalvos, ir patys veikėjai. vien dėl to tikrai verta žiūrėti. Wes Anderson'o filmai išsiskiria savitu stiliumi, todėl žiūrėsiu ir kitus jo kurtus filmus.

ne toks filmas, kuris privestų prie egzistencinės krizės ar neleistų sumerkti akių nuėjus gult, bet tikrai ne laiko švaistymas. filmas, kuris verčia pažiūrėti į viską paprasčiau. nekomplikuoti visko, stengtis dėl ko, kas širdžiai brangu. pakeisti, kas nepatinka, būti ten, kur nori ir su kuo nori. filmas apie meilę, sakyti, kad vaikišką būtų neteisinga, nes ji tikresnė, šiltesnė ir nuoširdesnė nei suaugėlių meilė.




2015/06/08

prasidėjo gyvenimas.



jaučiausi kaip mažas vaikas, priskretęs prie vyresniojo brolio, norintis būti kaip jis, erzinantis, kai su nesuvaldoma šypsena akyse visa savo siela stengiausi sugerti viską, kas tuomet buvo aplink - temstantys debesys virš galvos, pavasario atgarsių prisigėrusi vėsa, už nugaros susirinkę gražūs studentai ir vyresni žmonės (ne mažiau gražūs), geriantys alų, ant mūsų staliuko stovintys uogų kokteiliai, įsirežiančios tokios geros muzikos vibracijos, banguojančios iš garsiakalbių visai čia pat ir, svarbiausia, tokią teigiamą, uždegančią, nuoširdžią ir išpuoselėtą energiją spinduliuojantys muzikantai ant scenos.

o, kaip jie grojo, kaip jie dainavo ir kaip jie mane stebino. besiplakantys akordai ir aiškios atskiros elektrinių gitarų natos, drebinantis bosas, trankūs būgnai su lėkščių griaustiniais ir lakoniškomis vilnimis, sodrūs vokalistų balsai ir jų išliejamos aukštos natos. odiniai mielai besišypsančių ir arogantiškų vokalistų švarkai, bosistai, taip nuoširdžiai šokantys po sceną arba besitaškantys prakaitu nusivilkę marškinėlius, įsijautę galvas purtantys, plaukus apsivynioję turbanais arba gražiai įraudę būgnininkai ir dar vienas kuklus gitaristas su ritminiu stratokasteriu. sintezatorius miklių raumeningų rankų dėka skleidžiantis roko ritmus, bet vis vien primenantis disco laikus, nes jis juk, visgi, sintezatorius. aptemptos kelnės, odinės striukės, susiglamžę iš kažkur ištraukti marškinėliai su neaiškiais užrašais ir platūs marškinėliai be rankovių, tik dar labiau išryškinantys raumeningus kūnus. cigarečių dūmai, nerūpestingas juokas, mergaitės ryškiais plaukais ir storapadžiais batais, berniukai juodais drabužiais ir tvirtomis rankomis, apglėbusiomis mergaites. ore įsigėręs jaunatviškas nerūpestingumas, besisklaidanti šiluma, ryškios melsvos ir rausvos scenos lempos ir sustojęs laikas.

mano krauju tekėjo muzika ir aš vis greičiau plakančia širdim norėjau padidinti spaudimą, bet, ak, tai buvo beprasmiška, nevaldoma, nekontroliuojama. muzika būtų tekėjusi kaip ir anksčiau, net jei būčiau persipjovusi venas.

o, jei tik tu būtum buvęs ten, gal būtum pirštais užmerkęs mano vokus, gal būtum supratęs, kad tai viskas, kuo aš noriu gyvent.