2015/03/22

pašnekėkim apie meną





čia yra meno kūriniai. Barnett Newman Tundra, Al Held I ir Frank Stella Naujasis Madridas. sakysit ne menas, o pasityčiojimas? tada, aš manau, kad tokiais jausmais padarysit juos menu.

meno kritikų, menininkų, meno mylėtojų ir visokių menotyrininkų pilnas pasaulis ir jie visi tokie pilni išskirtinumo, išminties, absurdo, drąsos ir savo individualios nuomonės, kad kartais iš viso baisu prasidėti su tuo pasauliu ir bandyti ką nors aiškintis. man patinka menas. aš myliu meną. myliu labiau, nei bijau kištis į meno žmonių pasaulį. nežinau, kada buvo ta riba, tas lūžis, kai tai nutiko, bet dabar kiekvienas pamatytas geras piešinys, tapybos darbas, skulptūra ar architektūros kūrinys suteikia kažkokį gilų vidinį pasitenkinimą, toks geras jausmas... anksčiau daug ko mene nesupratau, bet jau žinau, kad suprantant viską nuo pradžių iki galo nebeliktų paslapties ir prasmės. meno kūriniai teikia didelį malonumą. 

nežinau, ar šitie trys viršuje man teikia malonumą kaip meno kūriniai. bet man jie įdomūs. tai yra provokacija. "bet kas taip galėtų!". taip, galėtų. bet padarė būtent šitie žmonės. mano nuomone, visų tokių trijų dryžių baltam fone, keturių vienodų kvadratų ir panašių absurdiškai paprastų paveikslų tikslas yra provokuoti. žmogus pamato, supyksta ir tikslas pasiektas. jei menas suteikia kažkokius stiprius jausmus, tikrai nevisada teigiamus, tai jis tikrai menas. 

pykdavau ant poros siauro požiūrio pažįstamų, kurie pamatydavo mano meno istorijos knygas, kaupiamas mažytes reprodukcijas ar mano pačios piešinius ir numesdavo ką nors tokio, kaip: "kas čia nupiešta?", "čia nesąmonė, tikram gyvenime taip nebūna", "kam dabar piešt tuos portretus, yra fotoaparatai ir tu tikrai nemoki nupiešt žmogaus geriau nei nuotraukoj, neįsijausk", "nesąmonė, aš irgi taip galiu" ir taip toliau. sukąsdavau dantis ir tylėdavau, nes tokie klausimai yra beviltiški ir debiliški. problema, spėju, tame, kad žmonės baisiai sukaustyti stereotipų. puikiai atmintyje įstrigęs tetos veidelis - trys pagurkliai, išpūstos akys ir iš burnos pasipiktinęs "tai kaip čia dabar?!" meno galerijoje žiūrint į potapybinio abstrakcionizmo darbą. grynas pasipiktinimas, nes taip negalima, šitaip negalima piešti! belieka atsidusti.

menas yra visur. ne tik tose meno galerijose. gali rasti meną akimirkoje. kai saulė ryškiai geltonu spinduliu nulieja sovietinio daugiabučio, vieno iš tūkstančių, langų eilę, kai žmogaus atvaizdą ežero paviršiuje raibuliuojantis vadnuo iškreipia į siurrealizmą primenančias neproporcingas formas. sekundė, vienas mirksnis - ir tiek gali trukti menas.

jo daug yra ir tumblr. visai kitoks menas, bet vis tiek menas (kas suskaičiuos daugiau men žodžių šaknų šitame įraše?). netikėti, neįprasti, kitokie deriniai. iš esmės nesamonės, bet estetiškai gražios ir priverčiančios pagalvot "kas per velnias?". kas nežino pale ir panašių blogų, visų indie? tokie random dalykai, bet atrodo taip gerai ir įdomiai. ir priverčia ką nors jausti, sunku žodžiais nusakyti, ką. 

catfit:

4 th ppl who requested this on twitter ps my @ is @charlieburker 💃💃💃




tapist:

 Paolo Luxardo - S.t. Chiavari


h0odrich:h0odrich:this reminds me of that Van Gogh quote

thvndermag:

http://www.thvndermag.com/arte-diseno/pink-fluid-by-cindy-jinette/



šitas įrašas toks keistas ir sunkiai suprantamas, bet apie meną negali būti lengva kalbėti. tai toks absraktus dalykas, sakyčiau, net neturintis ribų, toks, kurio jokie rėmai nesugebės suvaržyti. suvaržyti gali būti žmonės ir jų požiūris, menas - niekada. ne visi moka suprasti meną, ne visi nori, bet aš manau, kad menas yra pats geriausias būdas suprasti pačius žmones. nuo pastatų iki piešinių. jie pasako daugiau už žodžius, jie perteikia emocijas be garso ir tai taip keistai gražu. 

p.s. tarp kitko, va, ką rašo "Meno krypčių" knygoje apie pirmąjį paveikslą čia, Newman Tundrą: "norimą įspūdį Newmanas pasiekdavo, leisdamas drobės kvadratui nulemti vaizdo struktūrą. viena ar keletas juostų išilgai arba skersai padalija drobę. dalijimo linija daro aktyvų foną, o jis yra ryškios spalvos su protarpiais kiek varijuojamu atspalviu. amerikiečių kritikas Maxas Kozloffas teigia, kad Newmano darbuose "spalva nėra skirta jausmams žadinti, savo bukumu ir duslumu ji sukrečia protą". ir dar prideda: "paprastai Newmanas sukuria įspūdį, kad jis visai išsimušęs iš vėžių, tačiau tuo pat metu nė nesijaudina". sutinkame su šiuo nuosprendžiu ar ne, naujo etapo Amerikos menas neabejotinai duslus ir beaistris, šaltas - žargoniška šio žodžio prasme."
tai va, viskas yra paaiškinama ir turi priežastį. net abstraktusis ekspresionizmas.

2 komentarai:

  1. Visai kitoks požiūris į meną, mano manymu ir įdomus, ir tikslus. Nebuvau susimąsčiusi apie tokius dalykus, tuos paveikslus, kažkokią jų (ne)reikšmę. Tad rimtai ačiū.
    P. S. Nemanau, kad aš galėčiau perkopijuoti pirmuosius paveikslus. Net jei bandyčiau, manau, kad išeitų kažkaip kitaip.

    AtsakytiPanaikinti