2015/02/25

random #5

nemanai, kad esi nuo kažko priklausomas kol to neprarandi. Aušrinėlė prarado savo kompiuterio monitorių ir dvi savaites buvo beveik visiškai atskirta nuo pasaulio. koks nervas ima, kai matai veikiantį kompiuterį, bet negali juo naudotis.

aš nusprendžiau, kad gyvenimas gražus. turbūt šitas ankstyvas pavasaris galvą susuko, bet koks skirtumas. kažkaip atsibodo bėdavotis dėl kiekvienos smulkmenos. pilna baisių dalykų gyvenime, niekur jie nedingo kartu su šalta žiema, bet su pavasariu atėjo naujas požiūris. visada buvau optimistė, tik tą optimizmą dengiau tamsiais debesimis kaip kad sikspeką lašiniais. dabar nervinu šeimos narius. mama sankryžoje iškeikia žalio lapo vairuotoją dėl užsižioplinimo, o aš pradedu auklėti, kad čia stereotipai ir visiems visko pasitaiko, kad reikia nesinervinti dėl tokių smulkmenų. kai tėtis nesugebėdamas apsispręsti, kokioje kavinėje valgyti, nes pasirinkimų daugiau nei trys ir visur norisi, dūsauja, aš šypsausi patenkinta ir kartoju "koks skirtumas". draugė nagrinėja klasės dramas ir nesupranta kodėl tas bendrauja su tuo ir kodėl kitas nebendrauja su anuo, mano atsakymas būna toks pat. nu nes koks skirtumas - saulė šviečia, šilta. šviesiais vakarais pasileidžiu Elvio Preslio plokštelę ir užsipatenkinusi stebiu pro savo langą rožinį dangų, kuris kaskart vis kitokio atspalvio.

ką iš patirties gerai žinau, tai kad nereikia pačiam prisidaryti problemų. šūdinai kai jos atsiranda nekviestos, bet kai pats sau apsisunkini gyvenimą nervindamasis dėl smulkmenų, kišdamasis į svetimus gyvenimus ir ieškodamas priekabių visame kame, tada jau daug šūdiniau. nereikia taip daryti. nes kai pats prisidarai sau tokių problemų, pats turi jas ir kuopti, kas dažnai pasirodo per sudėtinga. tik jau aplinkiniai padėti negali. nemanau, kad reikia prievarta sau varyti depresiją kad būtum tumblr mergaitė su kerzais, tattoo choker'iu, liūdna ir niekieno nesuprasta, nes tai tik įvaizdis ir nereikia jo paversti romantišku ar dar kokiu. tos mergaitės tikrai turi problemų, baisu kai kitos savu noru lenda į jų gretas.

o dabar parodysiu jums, ką veikiau, nes žinau, kad esu žiauriai įdomi asmenybė ir jūs nesitveriat kaip norit pamatyt.

buvau Ed Sheeran koncerte. taip, ir aš. man nereikia sakyti, aš ir pati žinau, kad tokios muzikos neklausau. bet nuvažiavom, kartu su dviem draugėm. ir man patiko, žiauriai patiko. man tai buvo pirmas rimtas koncertas. stovėjom visai arti scenos ir jausmas buvo žiauriai geras. kai žemi garsai didžiuliu stiprumu pasklinda po visą salę ir priverčia tavo marškinių medžiagą ir plaukus kilnotis, supranti, kad gyvenimas tikrai labai gražus. jei tik visi patirtų tą jausmą, tas boso virpinamas visas kūno ląsteles, nebeliktų jokių karų, žudymų ir išpuolių, rimtai sakau.


rašau, ir daug. rašymas dabar mano prikausomybė ir nepraleidžiu nė dienos ko nors neparašiusi.


namie dužo stiklas. maudžiausi jame.


grojom ir dainavom. gal kada nors suteiksiu jums ekskliuzyvinę galimybę pamatyti tai.


o čia ir mano dangus. čia oranžinis, paprastai rausvas. kas kartą kitoks.


mėgstu meną. su drauge buvom Žilinsko galerijoje, Aliutės Mečys darbų parodoje. patiko, labai patiko, stipriai įkvėpė.













šį savaitgalį buvau knygų mugėje, kur be proto daug žmonių ir užkrečiamų ligų, bet buvo verta, nes kambarys pasipildė dar krūva knygų ir pora plokštelių. 

dabar matau, kad per tas dvi savaites pamiršau, kaip rašyti. toks nevykęs įrašas kaip ir mano nuotaika dabar - naiviai optimistiška. nepykit ant manęs prieplaukos, bet taisysiuosi. šitas laikas toks baisiai intelektualinis - bibliotekos, parodos, muzika, plokštelės, knygos, fotografija, menas, tai gal jau smegenys perkaito. aš tokia linksma, kad pačiai juokinga. rytoj mokykloje, turbūt, būsiu pastatyta į vietą. ir atsiprašau, kad į komentarus neatsakinėjau. lyg ir grįžau.


12 komentarų:

  1. Nuotraukos liuks!
    o beje koks tavo spausdintuvas?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. ačiū. kažkoks ten canon :D aš juo nuotraukų beveik nespausdinu, viskas, ką naudoju knygelėse, yra iš žurnalų, senų ir nereikalingų nuotraukų albumų, knygų.

      Panaikinti
  2. Sveika.
    noriu paklausti:
    susirašinėtum tikrais popieriniais laiškais su 12-mete - 13-mete?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. hm, net nežinau. kažin, ar rasčiau laiko, nes dabar ir postcrossing'e darau pertrauką... galbūt vasarą ir pavyktų

      Panaikinti
  3. nuostabios nuotraukos! ir, žinoma, įrašas.
    ir pagarba už kasdienį rašymą. kad man taip pavyktų...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. dėkoju :) jis ne visai kasdienis, bet ačiū. galbūt ne kiekyje esmė, o kokybėje

      Panaikinti