2015/01/04

random #4

zyziu mamai, kad nenoriu į mokyklą. zyziu neužsičiaupdama ir daugiau, nei zyzdavau pradinėse. galvoju, kad jei taip ir toliau, virsiu atsiskyrėle - per visas atostogas telefonu kas antrą dieną bendravau tik su viena drauge, atsiribojau nuo facebook, snapchat, instagram ir visų kitų šūdinų socialinių reikalų, visas atostogas prasedėjau namie tarp keturių sienų ir tik vieną kartelį buvau pasikvietusi dvi drauges į namus. visą tą laiką skaičiau, žiūrėjau filmus ir daug rašiau. joo, kaip ir gerai, smegenis didinu, bet pirmadienį turbūt kam nors įkasiu.
nenoriu žmonių, nenoriu jų nei matyt, nei girdėt. mano įsivaizduojamas pasaulis, pilnas daug paslaptingesnių ir įdomesnių knygų ir filmų veikėjų, nuoširdžių žmonių, pilnas tikros, geros muzikos melodijų, skanių kavos, arbatos ir Alpių kvapų, puraus sniego man stipriai mielesnis, nei tas tuščias ir bukas mokyklos gyvenimas. daug rašiau apie tai. bet vis dar nesusitaikau. linguoju ledinėmis rankomis apsikabinusi savo pasaulį ir vos ne isterijos pilnomis akimis reikalauju palikti mane ramybėje ir neversti sugrįžti ten, atgal į tą svajones žlugdančią vietą.
jie visi tokie tušti. ir aš buvau taip susitelkusi į tą jų tuštumą, galvojau, kokie jie visi buki, kad pati nepastebėjau, kokia nervinga ir pikta tapau. tas stresas ir visas šlamštas, sunku prieš jį atsilaikyt, ypač kai stengiesi pats netapti tokiu tuščiu, kaip jie. selfiai, like'ai, keiksmažodžiai ir pošli bairiai. uhhhh, ačiū dievui, atostogos egzistuoja.

žiauriai šalta. šiąnakt miegojau su trim pledais, antklode, pižama ir kojinėm. pasiguodžiau.

žmonės kraustosi iš proto dėl euro ir tai tik dar kartą parodo, kokio siauro mąstymo ir baimės pilna tauta mes esam. atsiskaitinėti litais galima dvi savaites, o mes, neduok dieve, apgaus, gruodžio 30-31 d. stumdomės bankų eilėse. kam tas papildomas stresas, man nedaeina.

pastebėjau, kad tokiu maždaug tokiu metu, gruodį, sausį, kai šalta, atsiranda Hario Poterio trūkumas. gerai skamba... nuo pirmos klasės augu kartu su tomis knygomis. jau perskaičiau visas 7 knygas du kartus, o filmus mačiau po kokius 5 kartus. nežinau kodėl, bet turiu kažkokią maniją šitai istorijai. gal dėl to, kad ten tiek daug gėrio ir stengiuosi ta istorija kompensuoti jo stygių kasdienoje. ten nuoširdumas, meilė ir draugystė yra vertinamos vertybės, ne taip, kaip mano aplinkoje - tokius dalykus turi slėpti, kad iš tavęs nesityčiotų.
per atostogas vėl peržiūrėjau visus filmus nuo pradžių iki galo. apramino. tikrai apramino. dabar pasistengsiu būti gera ir malonesnė žmonėm, o ne ta sarkastiška kalė. žmonėm neįdomi mano nuomonė apie juos, todėl kritikuodama nieko nepasieksiu, jų reikia nebent gailėtis.



prieglaudoje



naktiniai pasivažinėjimai




draugų šuo. jos vardas Samanė. netyčia pavadinau Kanape.



džiūvesėėėėliai




čia ne kompiuteriu uždėtas efektas, o lazeris. labai kietai atrodo.


tai tiek iš manęs šiandien. linkiu stiprybės atostogoms pasibaigus.

2 komentarai:

  1. O, Aušrine...! Ačiū Tau labai už įrašą, kurio taip ilgai laukiau, ir Tu suknistai parašei tai, ko prašiau, nors neprivalėjai. Aš atsilyginsiu arba ne. Nustebino, kad pastebėjai, kad tampi pikta hahah. Čia, tai jo, taip atrodo, aš Tau tą sakiau, bet šiaip tai nesi, kad žinotum mua. Ryt šųlėj galėsi man įkast. Tu šiaip iš esmės nesinervink, pameni, aš esu šūlej haha.. Gi kaip visada, pažvengsim, pasimėtysim waboba ir viskas bus LIUKS :)))))))) Tai va. O šiaip Tau sarkastiška kale būt tinka.



    ate.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. prašom, tėvai. matai, kokia aš kantri, vykdau prašymus net tada, kai protą knisi :))). būtinai įkasiu, ir ne kartą. nu ok, waboba valdo. dėkavoju.

      Panaikinti