2015/01/18

pašnekėkim apie fotografiją


prieš kokią savaitę grįžau namo po pamokų visa įsitempusi ir pavargusi, be entuziazmo ar noro ką nors veikti. aišku, kalta mokykla, ką daugiau aš galėčiau kaltinti, bet jei būčiau sąžininga, prisipažinčiau, kad nueiti miegoti anksčiau nei 2 val. nakties neturiu talento.

nuo stotelės iki namų ėjau nevalyta, murzino ir šlapio sniego nuklota pakele. irzau dėl pliurzės ir šlampančių kojų, bet pakėliau akis. juodi medžiai kontrastingai išryškino dangų - jau temstantį, bet šaltai gražų. debesų nebuvo matyti, bet visas dangaus vaizdas buvo kaip kokia latte, tik melsvas - susisluoksniavęs keliais skirtingų atspalvių sluoksniais. tikrai labai gražu.

parėjau namo ir supratau, kad man reikia eiti fotografuoti. nei persirengiau, nei išgėriau savo popietinės kavos, kas yra mano šventas ritualas. tiesiog pasiėmiau fotoaparatą ir išėjau į lauką. ėjau į mišką, klampojau po sniegą, ieškojau gražių vaizdų ir tiesiog maloniai leidau laiką visiškoje tyloje. ir nieko daugiau nereikėjo. namo parėjau su nelabai ko vertomis nuotraukomis, bet dvigubai gyvesnė nei prieš tai.

daug rimtų žmonių sakytų, kad fotografija tai ne prikolai. rimtas, labai rimtas reikalas, kuriam reikia tam tikro išsilavinimo ir didelio kiekio techninių ir meninių žinių. neprieštarausiu, tikrai ne. bet pastebėjau, kad profesionalai fotografai, reiškiantys savo nuomonę internete, dirbantys foto prekių ir paslaugų parduotuvėse dažnai būna labai jau pasikėlę ir mandri. faktas, kad žinių ir įgūdžių pas juos labai daug, bet kiek man teko susidurti, tiek jie nori nusodinti pradedantįjį. parodyti, kiek mažai jis žino, kokiu megėjišku fotoaparatu fotografuoja, vietoj to, kad palaikytų ir patartų. aš labai noriu tikėti, kad tokių fotografų yra tik mažuma. 

ką noriu pasakyti, tai, kad visiškai nesvarbu, kokioje vietoje gyveni, kiek keliauji, ar turi "modelių" ir koks tavo fotoaparatas. fotografija, bet kokia, teikia labai didelį džiaugsmą. tas jausmas, kai tau pavyksta vykusiai ir įdomiai užfiksuoti akimirką, yra nepakartojamas ir atgaivina. niekada nesitikėjau, kad kas nors gali šitaip patikti ir kad toks paprastas veiksmas kaip "pleškinimas" gali daryti tokią didelę psichologinę įtaką. kai pradedi tuo užsiimti, nebegali sustoti. nori tąsytis fotoaparatą visur su savimi, ieškai naujų idėjų, naujų vietų ir žmonių, naujo kampo, nori tobulėti. jei yra noras, tada jau nesvarbu, kokias priemones turi.

p.s. pirmą kartą padariau gif'ą iš savo nuotraukų. patiko.











4 komentarai:

  1. Gražus gif'as, bet ir nuotraukos ne ką prastesnės :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Pritariu, Carameli i, labai patiko nuotraukos.
    Pritariu ir dėl to ką parašei. Aš, manau, kad svarbiausia yra ne tai kaip gerai moki padaryti kadrą ar kokio profesionalumo lygio fotoaparatas, bet koks yra užsidegimas ir jausmas kaip tu paminėjai "pleškinti". Tada ir kiti žiūrėdami kažką pajaučia.:)) Ir profesionalams reikėtų nepamesti jausmų..

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. dėkoju :). taip, sutinku, ta emocija ir yra svarbiausia. tikrai, gaila šito dauguma fotografų neišmoksta kartu su savo techninėmis žiniomis...

      Panaikinti