2015/01/06

kodėl reikia rašyti


daug kur dabar galima rasti įrašų apie užrašų knygeles/"žurnalus"/eskizų sąsiuvinius/dienoraščius ir jų privalumus. ne pirma apie juos rašau. tik noriu pritarti visiems tiems jau rašiusiems - simboliai, perkeliami iš galvos ant popieriaus yra gerai. visomis prasmėmis gerai.
kada paskutinį kartą rašėt ką nors ant tikro popieriaus sava ranka? šneku ne apie namų ar klasės darbus, bet ką nors mielo širdžiai. turbūt senokai. aš irgi nerašydavau, tiesiog galvojau, kad man to nereikia. ilgai buvau prieš dienoraščius, nes man atrodė kvaila rašyti, ką veikei per dieną. nesupratau rašymo esmės ir nesisekdavo tų dienoraščių išlaikyti. o prieš beveik metus pradėjau, savęs nespausdama parašydavau po kokią smulkmeną kas kokią savaitę. dabar turiu 5 pripildytas knygeles ir rašau beveik kasdien po daug.

nauda?

  • geriau supranti save. net jei ir atrodo, kad puikiai save suprati, vis tiek verta užrašyti savo jausmus. susidėlioji ir mintis, ir verdančias emocijas, nurimsti, jei reikia, o gal ir pastebi savų trūkumų. vėliau skaitant pamatai, kaip pasikeitei, kur patobulėjai, o gal kokios nors geros charakterio savybės kaip tik dingo. 
  • užrašyti tikslai verčia juos įvykdyti. pavyzdžiui bandai tapti tolerantiškesniu žmogumi, arba nori išsiugdyti atsparumą debilams. viską užsirašai ir tada savaime dėsi daugiau pastangų, kad tai įvykdytum, kad paskui galėtum toje pačioje užrašų knygelėje pasigirti, kad tau pavyko.
  • tobulini savo rašymą. jei esi kūrybiškas žmogus, tai labai svarbu. juk visos mes tokios norim rašyti įdomiau, kokybiškiau, norim naujų žodžių ir frazių, norim atrasti ir tobulinti savo rašymo stilių.
  • vieta kurti idėjas. paišalioti net jei nemoki, užsirašyti padrikas pastabas apie tai, kaip ką nors pasigaminti. turiu knygelę atskirai idėjoms, kur rašau viską nuo internete rastų DIY pamokų iki kilusių idėjų fotografijai.
  • išsiliek ir neribok savęs. rašyti nuo knygelės galo, nuo vidurio, rašyti aukštyn kojom ir skirtingomis kryptimis, rašyti skirtingais raštais, spalvomis, padrikai, bet kaip, piešti, braižyti visokias nesąmones, pasidėti po ranka šnekant telefonu, užrašyti kelionės įspūdžius, surašyti tikslią savo pietų sudėtį. bet kas bet ką bet kaip. jokio savęs varžymo. kai viską šitaip be rūpesčių supili ant popieriaus, atrodo, kad pačiai pasidaro lengviau ir atsikratai tos netvarkos. jau geriau tegul ji guli ant popieriaus, nei galvoje.
  • klijuok, aplikuok, pildyk... aš turiu atskirą prisiminimų albumą, bet į savo minčių knygelę irgi klijuoju visokį šlamštą - saldainių popierėlius, arbatos pakuotes, čekius, bilietus, raštelius, viską, kas iš esmės yra šiukšlės, bet gaila išmesti, nes tai primena ką nors mielo. tokie daiktai knygelėje puikiai pagyvina vaizdą, sukelia prisiminimus ir saugo istorijas.
  • augi. psichologiškai, kaip žmogus ir tobulėji kūrybinėje srityje. geriau rašai prozą ir eilėraščius, jei puslapius pildai piešiniais ir iškarpomis, tobulini kompozicinius sugebėjimus. meniškiems žmonėms svarbu neužsistovėti vienoje vietoje. ne, turbūt visiems svarbu neužsistovėti vienoje vietoje.

tai tavo asmeninė erdvė ir niekas tau negali aiškinti, kaip čia elgtis. gali daryti ką nori, svarbiausia - kad ką nors darytum.


ką rinktis? jokių taisyklių, nebent patarimai

  • pakankamai stora knygelė, kad tilptų daug žodžių, pakankamai didelė, kad tilptų iškarpų ir piešinių, bet tokio dydžio, kad galėtum nešiotis visur kartu. 
  • popierius. mano nuomone, geriausias paprastas baltas popierius be jokių linijų ar langelių, tada mažiau suvaržymų. iš pradžių bijojau rašyti be eilučių, bet paskui pajutau, kad taip tik smagiau.
  • kieti viršeliai ir spiralės padės kai norėsi rašyti ne namie ir ne prie stalo. pasidėjus ant kelių bus patogu.
  • kokybiška rašymo priemonė - didelis pliusas. patogi, nebrangi ir rašati gražiai. aš pati viską rašau juodai, nes mėlynas tušinukas man kažkaip atrodo labai pigiai.
  • jei žadi pildyti įvairiomis technikomis, pravers knygelė su gumyte, kad būtų galima kiek suspausti netvarkingai išsipūtusius lapus.
  • šiaip ar taip, jei yra noras, tiks bet kas, kas yra po ranka. bet kokia knygelė. tinka viskas. kad ir ta seniai laukianti knygelė, kurios vis nedrįsti paimti į rankas. jos išvaizdą galima pakeisti, nudažyti, aprašinėti, apklijuoti.
manau, svarbiausia išreikšti emociją. dažnai svarbiau suprasti save, nei aplinkinius.
idėjų piešiniams, klijavimams ir rašymui daug galima rasti internete, bet visada savos mintys vertingesnės nei nukopijuotos iš kažkur. ir be to, galima rasti visokių nesąmonių, pavyzdžiui "aprašyk savo šiandienos aprangą", "sąrašas, kodėl man patinka žiema" ir t.t. viskas gerai, kol tai nuoširdu, nieko nesakau.


nuo kažko reikia pradėti. gali bendrai aprašyti savo dieną, parašyti savo ir draugės pokalbį, kad ir buitišką, vis šiokia tokia pradžia. daugiau minčių:

  • parašyk padėkos laišką šiukšlei. šiukšlė gali būti ir žmogus, tik sakau...
  • papasakok, kur leisdavai vaikystės vasaras. jei toje vietovėje buvo kažkokia konkreti širdžiai miela vieta, pvz. supynės, susitelk į tai ir smulkiai aprašyk. piešinys praverstų.
  • išliek savo nuomonę apie neplautus indus.
  • aprašyk, ką matai prisidėjus stiklo šukę prie akių.
  • odė žmogui, kurio nepažįsti. kad ir kokiam mokiniui iš tavo mokyklos, kurį pastoviai matai, bet nesi šnekėjusi.
  • panašumai tarp tavęs ir Monos Lizos. pasistenk surasti kuo daugiau.
  • meilės laiškas lovai/šaldytuvui/radiatoriui.
labai noriu, kad išbandytumėt rašyti. nežinau, ar radot šiame įraše ką nors naujo ir negirdėto, bet tikiuosi, kad jeigu dar neturit tokios knygelės, rimtai apgalvosit galimybę.

čia - mano knygelės. piešinių nedaug, jiems ir iškarpoms turiu atskirų knygelių (pas mane jų milijonai), čia daugiau žodžių.
mano pirma knygelė pilna ne savų minčių, o frazių iš interneto. ne labai ko verta, bet kartais įkvepia.









kita knygelė, jau savos mintys.



ir dar viena.





ir dar...



dar daugiau idėjų yra mano senesniame įraše.

pabandykit.


2 komentarai:

  1. Patiko, patiko ir dar kartą patiko. Pati namuose saugiai kaupiu savąsias minčių šiukšliadėžęs sąsiuvinių pavidalu. Tai be galo atpalaiduojantis užsiėmimas, kuriame gali paskęsti ir prarasti laiko nuovoką. O dar ir pati idėjai savųjų knygučių pavyzdžių - tai veik saldainiai, negaliu atplėšti akių. Man tai atrodo labai intymu ir asmeniška, galbūt dėl to taip gražu. Ačiū už įkvėpimo pliūpsnį. Ir už naujai atrastą tinklaraštį. Super.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. taip, suprantu tave, man rašymas jau priklausomybė. džiaugiuosi, kad patiko.

      Panaikinti