2014/12/24

Kalėdos, kurių nesijaučia


šie metai pirmieji, kai šitaip nejaučiu Kalėdų. visiškai. visą gruodį nesnigo, laikėsi apie 0 laipsnių temperatūra ir dažnai lijo, tai kokios čia gali būti Kalėdos. toks oras verčia jaustis lyg nei paleistai, nei pakartai. mano uoslė negauna įprasto cinamono, mandarinų, dovaninio popieriaus ir eglutės kvapo. jis nepajėgia laikytis drėgme persisunkusiame ore. mano vyzdžiuose nežaidžia žvakės liepsna, o rankos jau seniai supakavusios dovanas - operatyviai, greitai, paprastai. galvoje skamba visai ne kalėdinės melodijos, o geras rokas. ir dabar galiu į viršų ištraukti jau porą metų saugomą mintį. atsirado ji seniau, bet niekada nebuvo pripažinta. visada nusileisdavau kalėdinei nuotaikai, nes taip linksmiau, daug paprasčiau, be to, aš irgi kartais praskystu (šnekant apie mielus ir jaukius dalykus) ir, galų gale, kokia nauda iš šokinėjimo prieš visus pasaulio krikščionis, ateistus ir šiaip neapsisprendėlius, kurie švenčia Kalėdas. o dabar galiu kaltinti orą ir sakau: Kalėdos - apgavystė. didelis didelis melas, pilnas nenuoširdumo. miglos pūtimas į akis. kartais net bandos jausmas.
visų pirma, tai visai nesusiję su religija ar tikėjimu. krikščioniška tradicija, prie kurios net nesiruošiu kabinėtis. kas mane tikrai nervina, tai viso to sudaiktinimas. storos pensininkės, badančios vežimėliu užpakalį kai pasilenki prie kūčiukų dėžės parduotuvėje, išsprogusios nervingų žmonių akys, begalinės eilės parduotuvėse, maldaujančios pasigailėjimo kasininkių veidų išraiškos, automobilių spūstys, ant kiekvieno kampo apie vis naują akciją rėkiančios iškabos. taip norisi visus apkabinti ir pasakyti: nusiraminkit. o tada dar pridurti: atmerkit akis. ir įrodykit man, kad Kalėdos - ne komercinė šventė.
kitas reikalas - apsimestinis gerumas. "Kalėdos ir Adventas - tai ramybės laikotarpis"; "Metas, kai reikia susitaikyti, atleisti ir atsiprašyti". blah blah blah. tik jau nereikia. jei žmogus vertas atleidimo, reikia atleisti kaip tik įmanoma greičiau, jei nevertas - neatleisti, net Advento laikotarpiu. jei esi kaltas, atsiprašyk iš karto, jei ne - netrypk savo principų. kodėl čia turėtų kažkokią įtaką daryti Adventas? labiausiai tai man patinka kai koks sūtrauka diedas staiga pasidaro geras savo vaikams, perka dovanas ir staiga išmoksta šypsotis, nes gi Kalėdos. o po savaitės dviejų vėl sugrįžta prie savo įprastos būsenos (iš patirties sakau), nes  jau vienodai, Kalėdos praėjo. tada nežinai, ar juoktis, ar verkti. man nuoširdumas - viena iš svarbiausių žmogaus savybių, todėl šitoks mėtymasis man šlykštus. jau geriau toliau būk subinė, bent jau išliksi savimi.
smagu, kai gruodį visi vieni kitiems rodo gerumą. faktas, kad smagu. bet tuo pačiu man liūdna, kad dauguma tą gerumą rodyti sugeba tik gruodį. lyg iš pareigos. juk tai tik žmogaus sumąstytas reikalas, tas Adventas, lyg specialiai, sukta gudrybė, nes tai turbūt vienintelis būdas priversti žmogų elgtis gerai. būkim žmonės vieni kitiems ištisus metus.
to ir palinkėčiau šių krikščioniškų švenčių, kurių man švęsti nepriklauso, bet giliai vienodai, proga. būkim žmonės ištisus metus.
ir, prašau, nevadinkit pesimiste ar bedieve. aš pilnai laiminga. turiu savo nuomonę ir draskytis į priešingą pusę, nei visi normalūs žmonės man teikia didelį džiaugsmą. ne iš principo, o todėl, kad jau tokia esu. man patinka keistis dovanėlėmis ir daugiau laiko praleisti namie, bet nors pragyvenau dar tik beveik 16 metų, "Vienas namuose", tie patys kalėdiniai žaisliukai nuo pat vaikystės, "All I Want For Christmas" ir blizgučiai visur aplinkui jau pradeda užknisti. ir šiaip, jei užeitų padovanočiau kam nors dovaną kad ir viduryje vasaros arba eičiau triukšmingai praleisti laiko vidury Advento. dar turbūt per Kūčias valgysiu mėsą. vis tiek man galima.

p.s. 4:10 ryto labai smagiai rašosi

2 komentarai: