2014/09/23

Melvin Burgess "Hitas"

nauja knyga. naujos knygos paaugliams kepamos viena po kitos, bet tik nuvilia ir nuvilia. pripažinkit, drąsus aš žmogus, kad paėmiau šitą į rankas. ant lietuviško viršelio užrašas ne toks stiprus, bet angliškas "Take it. Live it. F*** it." puikiai atspindi daugumos paauglių požiūrį į gyvenimą. bet maniškis visai ne toks, galbūt todėl ir knyga nėra geriausiai tinkanti tokiems kaip aš.

veiksmas vyksta netolimoje ateityje, Mančesteryje. daug žmonių kenčia skurdą, pinigų trūkumą, bet šalia gyvena ir turčių. "fanatai" - revoliucionierių grupuotė, smurtu, ginklais ir grąsinimais besistengianti pakeisti šią nelygybę ir nepriteklių. šalia perversmo pradeda plisti naujas, šviežias narkotikas "mirtis". tai piliulė galinti padovanoti savaitę neužgniaužiamos energijos, drąsos, pasitikėjimo savimi, optimizmo, o po to - nužudyti. per tas septynias dienas narkotiko išgėręs žmogus iš paskutiniųjų stengiasi įgyvendinti visas savo svajones - kraupias, keistas, gražias, legalias ir nelegalias, didingas ir paprastas. atsiranda daugybė drąsuolių, kurie praryja šią piliulę, nes tiesiog nebemato jokių kitų galimybių įgyvendinti savo svajones. aplink skurdas, vilčių nedaug ir tvyro neviltis.
"Galėjai suprasti, kad visokie nevykėliai ar veltėdžiai iš aukštuomenės ryja naująjį narkotiką, vadinamą "mirtimi", - jie niekada nieko neturėjo ir niekada neturės, tai kodėl nepasimėgavus bent savaite šlovės?"

pagrindiniai knygos veikėjai - nelabai kuo išsiskirianti septyniolikmečių porelė Adamas ir Lizė (labai įstrigo frazė ant knygos nugarėlės "jie lyg ir myli vienas kitą."). aplinkybės taip susiklosto, kad abu įsivelia į kraupaus narkotiko, mafijozų ir šaudymo-gaudymo voratinklį.

šį kartą pasistengsiu pradėti nuo gero. veiksmas, nori nenori, tikrai įtraukia. kalba sklandi ir paprasta, tokia, kokia šnekam ir mes, žargoninė, gatvės (vienas iš skiriamųjų M. Burgess`o bruožų). nors ir pasitelkus narkotikus (to, jau turėjot suprasti, nevirškinu), narpliojamos ne tik paaugliškos, bet ir "didžiosios" problemos - kas iš gyvenimo, jei vis tiek mirsi? kam jį tausoti, jei vis tiek pasibaigs? ar verta stumti visą savo amžių gyvenant nuobodžiai ir nelaimingai, ar geriau trumpą laiko atkarpėlę praleisti kaip rojuje? kur mes visi, visuomenė einame ir iki ko tai gali privesti?
kas man nepatiko, tai, kad viskas atrodė netikroviška. ta prasme, juk skaitom knygas dažniausiai tam, kad bent truputį kažko išmoktumėm, kad būtų apie ką mąstyti ir kaip tas mintis pritaikyti savoj aplinkoj, o šios knygos veiksmas man buvo panašesnis į holivudinį filmą, nei į paaugliui gyventi padėsiančią istoriją (juk M. Burgess skaitosi paauglių rašytojas, rašantis jiems aktualiomis temomis). jo knygose pastovūs paauglių susikirtimai su visokiom mafijom ir, dar pasikartosiu, narkotikais. viskam yra ribos, Dieve mano...

gerų minčių, šiaip ar taip, buvo. visi "mirtininkai", išgėrę "mirties" sudarydavo sąrašus, ką norėtų nuveikti per tą nenugalimą savaitę. ilgai galvojau, koks būtų mano sąrašas ir priėjau tik tokią išvadą, kad niekada negerčiau "mirties", nes gyvenimas gražus, sakykit, ką norit. manau, knyga labiau praverstų tiems, kurie gyvena nesirūpindami dėl ateities, tiems, kurie dėjo ir nejaučia jokų moralinių ribų ar sentimentų, kurie nežino, ką veikia gyvenime ir jo nelabai vertina. padėtų įsivaizduoti kas būtų, jei staiga sužinotum kad už savaitės mirsi. galbūt priverstų iš naujo pervertinti į gyvenimo šia sekunde požiūrį. žinoma, kiekvienam rinktis požiūrį į gyvenimą, bet šita knyga kelia minčių, prieštaraujančių saviems įsitikinimams. jaučiu, kad man gyvenimo tausojimo netrūksta, todėl kažkaip didelio įspūdžio nepadarė, bet šie žodžiai tikrai įstrigo:
"Ne kas kita, o "mirtis" ir suteikia tikrąjį gyvenimą..."
nors šnekama apie narkotiką, esmė aiški. 
juk tikrai, ar vertintumėme gyvenimą, jei nebūtume tikri, kad mirsime?

P.S. ant viršelio gryniausias puponautas. 

2 komentarai: