2014/08/12

Kathrin Schrocke "Kavinė Freak City"

"kurtieji turi savas kelionių agentūras, savas diskotekas ir klubus. mes susikuriame savų anekdotų, turime savo kalbą, savo atskirą kultūrą. atskiros, visai kitokios ir mūsų problemos, ir baimės, kitokie mūsų sunkumai. mes gyvename savame, atskirame pasaulyje, su girdinčiųjų pasauliu jis velniškai mažai susijęs!"

"kartais pridirbi visokių kiaulysčių, nors ir myli. o gal kaip tik todėl?"

"mes puikiai išsiverčiam ir be klausos. aš didžiuojuosi, kad esu kurčia. nė akimirką nenorėčiau, kad būtų kitaip."

dar viena praryta knyga. gaila, kad lengva ir paprasta, paskutiniu metu norisi ko nors, kas tikrai verstų mąstyti ir sukti smegenis. bet šiaip ar taip, gal vasarai ir tinka lengvos knygos, smegenis jau greitai perkaitinsiu mokykloje.
Miką (vaikiną) palieka Sandra. nevilties pilnas, bet laisvas jis netyčia susipažįsta su Lėja - laukinių bruožų juodaplauke garbane, kurią prieš keletą dienų su draugais bandė pakabinti gatvėje. tuojau paaiškėja, kad Lėja kurčia. Mika bijo per daug prisirišti prie merginos, nes nemoka gestų kalbos ir, kaip dauguma girdinčiųjų, prisibijo kurčios Lėjos, prie jos jaučiasi nejaukiai. vis dėlto Mika pradeda mokytis gestų kalbos, tam, kad bent pabandytų pabendrauti su mergina. kuo toliau, tuo labiau vaikinas prisiriša prie Lėjos ir galiausiai įsižiebia meilė. kyla ir konfliktų, nes kurčiųjų ir girdinčiųjų pasauliai visiškai skirtingi. tada į Mikos gyvenimą vėl grįžta Sandra ir vaikinas priverstas pasirinkti.

knyga parašyta Mikos vardu, paprastai, lengvai ir šiuolaikiškai. nuotaika lengva ir neslegianti, yra ir iš ko pasijuokti. patiko tai, kad ši knyga nauja, parašyta 2013 metais, skirta jaunimui, rašoma apie meilę, bet nesigriebiama narkotikų ir panašių reikalų (Kendės, Heroino stiliaus knygos rimtai pradeda pabost). kurčiosios ir girdinčiojo meilės istorija tikrai neįprasta. aš, kaip niekada gyvenime nesusidūrusi su kurčiu žmogumi, supratau, kad jie irgi žmonės, gyvena laimingi, turi kuo užsiimti, turi veiklos, panašios į paprasto jaunimo ir jaučiasi gerai. kartais mes sąmoningai, ar nesąmoningai stebimės ir prisibijom tokių žmonių, nelaikome sau lygiais arba gailimės, bet jie neprastesni už mus. Lėja knygoje net prasitaria, kad nenorėtų girdėti. labai nemaloniai elgiasi Lėjos šeima - nesivargina net išmokti gestų kalbos, kad lengviau būtų bendrauti su mergina. apsimeta, kad viskas įprasta, bet Lėjos sesuo Mikai pasiguodžia, kad jai baisiai sunku turėti kurčią seserį. Mikos mama sužinojusi apie Lėją ir jos kurtumą labai apsidžiaugė, kad jos sūnus nori rūpintis žmonėmis su negalia, nors Lėja nėra tokia, kuria reikėtų rūpintis, o Mika žiūri į ją kaip į sau lygią. manau, jau pakeičiau savo požiūrį į tokius žmones.

supratau, kad kurtieji nuo girdinčių skiriasi ne vien garsų suvokimo galimybėmis - kurtieji ir mąsto kitaip. šioje knygoje aprašomi jauni negirdintys žmonės yra daug atviresni už kitus, paprasti ir nuoširdūs, bet įsiaudrina ir įsižeidžia greičiau.

knyga, padedanti pažvelgti į kitokį pasaulį. visai patiko.

2 komentarai:

  1. Nu sudominai. Tikrai sudominai. Ir šiaip, jungiuosi prie sekėjų, nes tavo blogas kažkas geresnio.

    ________________________________________________________
    DAR VIENAS (NE)RIMTAS TINKLARAŠTIS - http://as-linksma-kai-girta.blogspot.com/

    AtsakytiPanaikinti