2014/08/05

Anonimas "Paklausk Alisos"

"baisu gyventi ir baisu mirti"


"nuo mažumės buvau tikinama, kad Viešpats atleidžia žmonių nuodėmes, bet kaip man dovanoti sau?"


"kadaise galvojau, kad esu vienintelė, kuri kažką jaučia, bet iš tikrųjų įkūniju be galo mažytę  skausmo persmelktos žmonijos dalelę. laimei, dauguma kraujuoja viduje, antraip visą žemę išterliotų kraujo klanai."


paauglės narkomanės dienoraštis.
tvarkingos ir išsilavinusios, pasiturinčio šeimos dukrai gyvenimas tekėjo įprasta tėkme, ji nervinosi, kad tėvi jos supranta, pyktį keitė laimė ir papildė pasimatymų aprašymai. vieną vakarą, per vakarėį mergina nieko neįtardama išgeria draugų pakištos kolos su LSD. potyriai ją apžavi, bet ji pasižada sau ir dinoraščiui niekada daugiau nežaisti su narkotikais. po to ji išbando žolę, spydą, rūgštelę ir kitokius narkotikus. susigėdusi pažada sau, kad tik išbandė ir viskas jau praeityje, ji daugiau tikrai neturės reikalų su narkotikais. pažadai lieka pažadais, atsranda nauji draugai, vaikinai ir viską gaubia narkotikų suryškintos spalvos ir pojūčiai. dora mergina praranda nekaltybę, orumą ir griūvą į visą tą mėšliną narkotikų liūną. bėga iš namų, tada paibjaurėjusi savimi grįžta atgal. po kelių savaičių "švaros" nebeiškenčia ir vėl pabėga, kad rytų ir leistųsi narkotikus, duotųsi su kitais narkomanais ir neskirdama dienos nuo nakties voliotųsi po atviru dangum. vėl sugrįžta kaip sūnus paklydėlis ir stengiasi viską užmiršti. vaduojasi iš bjaurių prisiminimų ir visas mintis lieja į savo dienoraštį. mergina žavisi ir myli šeimą, kuri po šitiek jos kvailysčių priima ją atgal ir visiškai nesmerkia, tenori jai gero. bendraamžiai, pirmą kartą supažindinę ją su LSD vis dar laiko ją narkomane ir bando parsitempti atgal į savo rato. merginai atsispyrus pagundai, keršyja ir galiausiai dienoraščio autorė pakliūva į psichiatrinę ligoninę. išleista namo ji jau lyg ir grįžta į senas vėžias vis dar psichologiškai silpna, bet jau beveik nebepriklausoma nuo svaigalų (kartą pabandęs jau turbūt niekada visiškai nebenusimesi to svorio). kai vis daugiau dienų šviesios ir tamsos merginos gyvenime nebedaug, ji baigia rašyti dienoraštį nusprendusi, kad dabar elgsis brandžiai ir dienoraštį atstos nauji draugai.
po trijų savaičių ji randama negyva. dėl neaiškių priežasčių.

didelio įspūdžio tikrai nepaliko, antrą kartą neskaityčiau ir į mėgstamiausių lentyną tikrrai nedėčiau. po Melvin Burgess "Heroino", "Hito", Kevin Brooks "Kendės" nieko naujo. "Paklausk Alisos" parašyta 1971 m., bet jau ir daug anksčiau pasaulis buvo kaip reikiant pripumpuotas narkotikų. knyga parašyta remiantis tikru dienoraščiu, bet sunku būti užtikrintai dėl autentiškumo - knygą parengė psichologė. merginos situacijos tikrai nepavydėtinos. šiek tiek sukrečia skaitant vienos dienos įrašą, sklidiną begalinės laimės, džiaugsmo ir įsitikinimo, kad viskas vis tiek tikrai bus gerai, o sekančios dienos įrašas pilnas nevilties ir abejonių, ar tikrai pavyks išlipti. gyvenimas sudėtingas, žmogaus protas ir ištvermė be galo dideli ir dažnai tai būna pražūties priežastys, bet šie du dalykai turi ir gerą pusę - galimybę rinktis. dienoraščio autorė pasirinko neteisingai. įniko į narkotikus, nes nesugebėjo atsispirti, o kai susiprato, kas vyksta, buvo jau per vėlu. tragiškas gyvenimas ir tragiška to trumpo gyvenimo baigtis, bet, kad ir kaip bebūtų gaila, tai tik vieena istorija šimtuose tūkstančių, gal net milijonuose. lašas jūroje. monstras narkotikai egzistuoja, o žmogus visada turi galimybę rinktis.

ši knyga parodė tai, kas yra daug kartų rodyta ir išsakyta. vienintelis dalykas, kuris tikrai mane privertė susimąstyti - ne pati knyga ar tos merginos gyvenimas, o tai, kad viskas nenustebino. gyvenimas žiauriai sudėtingas ir dažnai bjaurus. bjauru ir tai, kad per kiek laiko prie to pripranti. narkotikų nesunaikinsi ir pats vienas pasaulio nepakeisi, bet turi galimybę pasirinkti.

2 komentarai:

  1. Skaičiau šią knygą. Antrą kartą tikrai neskaityčiau. Kartais iš nuobodulio ar bereikalingų rašliavų, tai vieną, tai kitą puslapį praversdavau.
    Keisčiausia, kad žinojau kokią knygą imu į rankas - gyvenimišką, paremtą tikrai faktais, reakcijų aprašymai ir situacijos pasirodė labai dirbtinos. Mergina išvyko, apsigyveno nežinia kur, įkūrė parduotuvę, sumetė, jog reikia grįžt ir tėvai be trupinėlio pykčio ją sutiko...
    Visgi, kad ir kokia knyga pasirodytų - ji pamoką turi.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. toli gražu ne literatūrinis šedevras, kad kokios ten pamokos.

      Panaikinti